SALĖS TINKLINIS
Tinklinis kaip rekreacinė sporto šaka yra labai populiari. Tai viena sėkmingiausių rungtyniavimo ir poilsio šakų pasaulyje. Tinklinis greitas, įdomus, o vykstantis veiksmas staigus ir uždegantis. Mėgėjų gretose populiaresnis yra paplūdimio arba paprasčiau – lauko tinklinis. Tačiau salės tinklinis taip pat sparčiai populiarėjantis mėgėjų tarpe – organizuojami įvairūs turnyrai, tiek tarpmiestiniai, tiek tarptautiniai. Lietuvoje tinklinis taip pat užima svarbią vietą aktyviai laiką leisti mėgstančių žmonių tarpe.
KANE‘S ARENOJE sporto salės grindims pasirinkta uždarų patalpų sportinių dangų lyderio „Haro Sports“ (Vokietija) pagaminta daugiasluoksnė medinė danga. Ji pritaikyta ne tik krepšinio, stalo teniso, badmintono, salės futbolo, bet ir tinklinio bei kitų sporto šakų varžyboms, treniruotėms ir kitiems sporto ir sveikatingumo renginiams. KANE‘S ARENOJE bus organizuojami įvairūs mėgėjų moterų, vyrų, mišrūs nacionaliniai, tarptautiniai turnyrai, profesionalūs treneriai ves treniruotes ir mokys norinčius išmokti žaisti tinklinį.

Sutrumpintos salės tinklinio taisyklės

1. Žaidimas
Tinklinis – tai dviejų komandų tarpusavio žaidimas kamuoliu stačiakampėje aikštėje, tinklu padalytoje į dvi lygias dalis. Žaidimo tikslas – permušti kamuolį į varžovų aikštės pusę taip, kad jis ten nukristų arba varžovas, priimdamas kamuolį, padarytų klaidą.
1.1. Žaidimo įrenginiai
1.1.1. Aikštė
Žaidimo aikštė – 18×9 m stačiakampis iš visų pusių simetriškai apsuptas 3 m laisvosios zonos ir 7 m aukščio virš aikštės laisvosios erdvės, kurioje nėra jokių pašalinių konstrukcijų.
Aikštės paviršius turi būti lygus ir horizontalus. Uždarose patalpose aikštės danga turi būti medinė arba sintetinė, aikštės spalva – šviesi.
Aikštę riboja dvi šoninės ir dvi galinės linijos, kurios įeina į aikštės plotą. Aikštę į dvi lygias dalis dalina vidurio linija.
Kiekvienoje aikštės pusėje yra puolimo zonos, jas riboja linijos, nubrėžtos 3 m atstumu nuo vidurio linijos.
Padavimo zona – 9 m pločio laukas už galinės linijos. Padavimo zoną iš šonų riboja 15 cm ilgio punktyrinės linijos, kurios yra šoninių linijų tąsa.
Visų aikštės linijų plotis – 5 cm: jos turi būti šviesios ir skirtis savo spalva nuo aikštės spalvos.
Žemiausia oro temperatūra uždarose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 10°C, aikštės apšvietimas – 1000÷1500 lx (1 m. aukštyje virš aikštės paviršiaus).
1.1.2. Tinklas ir stovai
Virš aikštės vidurio linijos vertikaliai įtempiamas 9,5 m ilgio, 1 m pločio tinklas. Tinklas turi būti juodas, akutės – kvadratinės 10×10 cm dydžio. Viršutinis tinklo kraštas apsiūtas 5 cm pločio balta specialios medžiagos juosta – tinklo ribokliu. Į juostą įvertas lankstus lynas tinklui prie stovų tvirtinti ir viršutinio tinklo krašto įtempimui užtikrinti.
Tinklo aukštis vyrų komandoms 2,43 m, moterų – 2,24; 17–18 metų merginoms ir vaikinams – taip pat kaip suaugusių; 15–16 metų mergaitėms – 2,20 m, berniukams – 2,35 m; 9–14 metų mergaitėms – 2,10 m, berniukams – 2,20 m. Tinklo galuose (virš šoninių linijų) aukštis gali viršyti oficialųjį ne daugiau kaip 2 cm.
Žaidybinį tinklo plotą, vertikalioje erdvėje virš jo, riboja erdvės ribokliai (antenos). Antenos yra sudedamoji tinklo dalis. Antena – lankstus 1,8 m ilgio ir 10 mm skersmens strypas. Jos tvirtinami priešinguose tinklo kraštuose, prie išorinio tinklo riboklių krašto. Kiekviena antena yra nudažyta kontrastinių spalvų juostomis, besikeičiančiomis kas 10 cm (pageidautina spalva – raudona ir balta), virš tinklo erdvės antenos išsikišę 80 cm.
Laikantys tinklą stovai turi būti lygūs, jų aukštis nuo grindų paviršiaus – 2,55 m pageidautina, kad būtų galima reguliuoti jų aukštį. Stovai tvirtinami 0,5 – 1 m atstumu nuo šoninių linijų. Tvirtinti stovus prie grindų įtaisais su lynais draudžiama, taip pat neturi būti pavojingų ir trukdančių įtaisų. Pageidautina, kad stovai turėtų apsaugas.
1.1.3. Kamuoliai
Kamuolys turi būti apvalus, pagamintas iš minkštos odos ar jos pakaitalo.
Pagal FIVB reikalavimus visos oficialiosios tarptautinės rungtynės žaidžiamos tik su spalvotais kamuoliais, kurie yra mėlynos ir geltonos spalvos.
Vietinės reikšmės varžybose kamuoliai gali būti ir vienspalviai, tačiau šviesūs.
Kamuolio apimtis 65–67 cm, svoris – 260–280 g, vidinis slėgis – 0,30–0,325 kg/cm2.
2. Žaidimo dalyviai
2.1. Komandos
Komandą sudaro ne daugiau kaip 12 žaidėjų, plius trenerių personalas: vienas treneris ir daugiausia du trenerio padėjėjai. Medicinos personalas: vienas komandos fizioterapeutas ir vienas medikas.
Pagal konkrečių varžybų nuostatus komandos sudėtis gali būti didesnė arba mažesnė. Jei nuostatuose nenurodytas žaidėjų skaičius, treneris turi teisę registruoti 12 žaidėjų, du iš jų gali būti laisvi gynėjai.
Rungtyniauti gali žaidėjai, kurių pavardės įrašytos į rungtynių protokolą, dviejų arba vieno laisvojo gynėjo pavardės rašomos protokole į tam tikslui skirtą vietą. Kai protokolą pasirašo komandos kapitonas ir treneris, nebeleidžiama keisti komandos sudėties. Komandos kapitonas ir treneris nurodomas rungtynių protokole.
Komandos kapitonas turi 8×2 cm juostelę, pabrėžiančią numerį priekinėje marškinėlių pusėje.
Jeigu kapitono nėra aikštelėje, komandos treneris arba kapitonas paskiria žaidėją, kuris atlieka jo pareigas, laisvasis gynėjas negali būti kapitonu.
2.2. Apranga
Avalynė turi būti lengva ir lanksti, be kulniukų, guminiais arba odiniais padais.
Žaidėjų marškinėlių numeriai nuo 1 iki 20, jie turi būti marškinėlių priekyje ir ant nugaros.
Marškinėliai ir kelnaitės negali būti palaidi ar išsidraikę, bet turi atitikti kūno linijas. Pagal FIVB reglamentą vykdomose varžybose marškinėliai negali būti ilgomis rankovėmis. Ant rankovių numerių negali būti, bet jie gali būti dešinėje kelnaičių pusėje. Šalies vėliava ir pavadinimas turi būti marškinėlių priekyje, kairėje pusėje. Pavardė rašoma ant marškinėlių nugaros virš numerio.
Moterims leidžiama dėvėti vientisą (ištisinę) aprangą.
Numerių spalva ir ryškumas turi skirtis nuo marškinėlių spalvos ir ryškumo, numerių aukštis: ant krūtinės – ne mažesni kaip 15 cm, ant nugaros – ne mažesni kaip 20 cm, numerių linijų plotis – ne mažesnis kaip 2 cm.
Žaidėjai savo atsakomybe gali žaisti su akiniais.
2.3. Kapitonas
Iki rungtynių pradžios komandos kapitonas turi: a) pasirašyti rungtynių protokolą, b) dalyvauti traukiant burtus.
Žaidimo metu komandos kapitonas atlieka savo funkcijas būdamas aikštėje. Kai žaidimas sustabdomas, jis gali kreiptis į teisėjus ir prašyti paaiškinti, kodėl jie būtent taip pritaikė arba traktavo taisykles. Jis taip pat perduoda teisėjui komandos draugų klausimus ir prašymus. Jei teisėjo paaiškinimai kapitono netenkina, jis turi pareikšti savo nesutikimą, kuris rungtynėms pasibaigus turi būti užrašytas į rungtynių protokolą kaip oficialus protestas. Kapitonas turi teisę prašyti leidimo pakeisti aprangą arba reikmenis, patikrinti komandų žaidėjų išsidėstymą, patikrinti grindis, tinklą, kamuolį ir t. t. Kapitonas gali prašyti pertraukų, numatytų taisyklėse.
2.4. Treneris
Iki rungtynių pradžios treneris įrašo arba patikslina savo komandos žaidėjų pavardes ir numerius rungtynių protokole ir jį pasirašo.
Prieš kiekvieną setą įteikia teisėjui sekretoriui arba antrajam teisėjui tinkamai užpildytą ir pasirašytą žaidėjų išdėstymo kortelę.
Tik vyriausiajam treneriui leidžiama drąsinti ar instruktuoti aikštės žaidėjus, vaikštant arba stovint laisvojoje zonoje, bet netrukdant ir negaišinant rungtynių.
Rungtynėse treneris sėdi ant atsarginių suolelio arčiausiai teisėjo sekretoriaus.
Per rungtynes treneris gali prašyti pertraukėlių.
Atsarginiai žaidėjai turi sėdėti ant suoliuko arba būti savo aikštės pusėje pramankštos zonoje. Kiti komandos nariai taip pat privalo sėdėti ant atsarginių žaidėjų suolelio. Atsarginiai žaidėjai gali mankštintis pramankštos zonoje be kamuolių.
2.5. Laisvasis gynėjas
Kiekviena komanda turi teisę registruoti rungtynėms du specializuotus gynybos žaidėjus – vadinamus laisvieji gynėjai („libero“).
Jei komandoje yra registruotas vienas laisvasis gynėjas tai ligos, traumos, pašalinimo ar diskvalifikavimo atveju gali būti pakeistas kitu komandos žaidėju. Jei “libero” susitraumavo, susirgo, buvo pašalintas ar diskvalifikuotas, tada jis gali būti pakeistas kitu laisvuoju gynėju, bet tose rungtynėse daugiau žaisti negali.
Jei komandoje yra registruoti 2 laisvieji gynėjai, laisvasis gynėjas gali būti keičiamas kitu „libero“ ne žaidimo metu. Laisvasis gynėjas esantis aikštelėje yra aktyvusis laisvasis gynėjas, kitas yra laisvasis gynėjas. Tik vienas “libero” gali būti aikštelėje.
Specifinės taisyklės laisvajam gynėjui yra šios:
Laisvajam gynėjui draudžiama atlikti galinės linijos žaidėjo funkcijas. Jis visiškai neturi teisės smūgiuoti, kai kamuolys yra aukščiau viršutinio tinklo krašto.
Laisvasis gynėjas negali paduoti, tverti užtvaros arba bandyti ją tverti.
Laisvasis gynėjas turi vilkėti skirtingos spalvos aprangą, negu kiti komandos nariai.
Keitimai, susiję su laisvuoju gynėju, neskaičiuojami kaip paprasti ir jų skaičius neribojamas. Jis gali įeiti į aikštelę arba palikti ją, kai kamuolys nežaidžiamas.
Būtina, kad įvyktų vienas kamuolio žaismas sugrąžinant laisvąjį gynėją atgal į aikštelę.
Jei laisvasis gynėjas, būdamas puolimo zonoje, perduoda kamuolį abiem rankomis iš viršaus puolėjui, šis negali kamuolio smūgiuoti (atakuoti), jeigu kamuolys yra aukščiau viršutinio tinklo krašto; bet nebus klaida, jei tokį veiksmą laisvasis gynėjas atliks būdamas gynybos zonoje. Tačiau laisvasis gynėjas, būdamas puolimo zonoje, gali perduoti kamuolį puolėjui abiem rankomis iš apačios, o puolėjas gali perduotą kamuolį smūgiuoti.
3. Taško, seto ir rungtynių laimėjimas
Vadovaujantis varžybų nuostatais, rungtynės gali būti žaidžiamos iš dviejų ar trijų laimėtų setų.
Nugalėtoja laikoma komanda, laimėjusi du (2:0, 2:1) ar tris setus (3:0, 3:1, 3:2).
Setą laimi komanda, pirmoji surinkusi 25 taškus, esant ne mažiau kaip 2 taškų skirtumui (25:12, 25:20, 25:23). Jeigu rezultatas 24:24, žaidžiama, kol viena iš komandų įgis dviejų taškų persvarą, t. y. setas gali baigtis, kai rezultatas 26:24, 27:25, 30:28 ir pan.
Lemiamajame sete (žaidžiant iš 2-jų laimėtų setų, kai santykis 1 : 1, arba žaidžiant iš 3-jų laimėtų setų, kai santykis 2 : 2) laimi komanda, pirmoji surinkusi 15 taškų, tačiau jeigu rezultatas 14 : 14, žaidžiama tol, kol skirtumas bus du taškai (16 : 14, 17 : 15, 18 : 16, 22 : 20 ir pan.). Šiame sete komandos keičiasi aikštės pusėmis bet kuriai komandai pirmai surinkus 8 taškus.
Kiekviename sete tašką laimi komanda, kai jos varžovai padaro klaidą. Jei klaidą padaro paduodančiosios komandos žaidėjai, ji praranda teisę toliau paduoti kamuolį, o varžovams įskaitomas taškas.
Rungtynes privalo pradėti kiekvienos komandos po 6 žaidėjus ir po tiek pat žaidėjų turi jas baigti.
Jeigu žaidėjas patiria traumą (kojų, rankų lūžimai) ir nebegali žaisti, o komanda neturi daugiau atsarginių žaidėjų, tada ji lieka nevisos sudėties ir jai įskaitomas to seto ir rungtynių pralaimėjimas.
4. Pasirengimas rungtynėms ir rungtynių eiga
4.1. Pasirengimas rungtynėms
Likus 16 min. iki rungtynių pradžios ir iki lemiamo seto, abiejų komandų kapitonai kviečiami traukti burtus. Laimėjęs burtų traukimą kapitonas renkasi: teisę paduoti kamuolį ar priimti padavimą arba aikštelės pusę. Pralaimėjusiam tenka likę pasirinkimai.
4.2. Rungtynių eiga
4.2.1. Komandos išsidėstymas
Prieš rungtynių ir kiekvieno seto pradžią treneris (kapitonas) į specialias korteles surašo komandos pradinio išsidėstymo aikštelėje tvarką ir paduoda kortelę rungtynių sekretoriui, kuris tai įrašo į rungtynių protokolą.
Kai nėra žaidėjų išsidėstymo kortelių, komandos treneris arba kapitonas teisėjui sekretoriui žodžiu pasako komandos pradinio išsidėstymo aikštelėje tvarką. Ją įregistravus, vėliau žaidėjų išsidėstymo tvarkos keisti negalima, o pradinio išsidėstymo tvarka išlieka per visą setą. Pirmoji komandos išsidėstymą aikštelėje pateikia kamuolį paduodanti komanda.
Padavimo momentu (laikas, kada paduodančio žaidėjo delnas liečia kamuolį) visi komandų žaidėjai turi būti savo aikštelėse, išskyrus paduodantįjį žaidėją.
Jie išsidėsto dviem linijomis po 3 žaidėjus. Priekinę liniją sudaro 4, 3, 2 pozicijų žaidėjai, galinę – 5, 6, 1 pozicijų žaidėjai.
Padavimo momentu žaidėjai gali būti bet kurioje aikštelės vietoje, tačiau skirtingų zonų (puolimo ir gynybos) žaidėjai negali būti priekyje arba užnugaryje atitinkamo linijos žaidėjo (5 atitinka tik 4, 6 – tik 3, 1 – tik 2).
Taip pat tos pačios zonos (priekinės ar galinės) vidurio žaidėjai 3 ar 6, negali būti dešiniau arba kairiau savo zonos žaidėjų (3 kairiau 4, ar dešiniau 2; 6 – kairiau 5 ar dešiniau 1.
4.4. Perėjimai
Priimančiosios komandos, gavusios teisę paduoti kamuolį, žaidėjai turi pereiti į kitą poziciją laikrodžio rodyklės kryptimi (2 pozicijos žaidėjas į 1 poziciją, 1 pozicijos žaidėjas į 6 poziciją ir t.t.).
Jei klaidą padarė priimančioji komanda, paduodančiajai komandai įskaitomas taškas. Jei klaidą padarė kamuolį paduodanti komanda, kamuolys perduodamas priimančiajai komandai įskaitant jai ir tašką.
Jei žaidimo metu pastebėtas netaisyklingas žaidėjų išsidėstymas, žaidimas stabdomas, žaidėjai išsidėsto taisyklingai, o nusižengusios komandos laimėti taškai panaikinami nuo to momento, kada buvo pastebėtas taisyklių pažeidimas.
4.5. Žaidėjų keitimas
Keitimas – tai veiksmas, kuriuo teisėjas leidžia vienam ar keliems žaidėjams palikti aikštelę, o kitam (kitiems) užimti jo (jų) vietą.
Per vieną setą kiekviena komanda gali atlikti ne daugiau kaip šešis keitimus.
Tuo pačiu laiku galima keisti vieną arba kelis žaidėjus.
Tas pats žaidėjas sete gali būti keičiamas tik vieną kartą, išskyrus atvejį, kai keistasis žaidėjas gavo traumą. Tuomet antrą kartą jį keisti gali: a) atsarginis žaidėjas, dar nedalyvavęs keitime, b) bet kuris žaidėjas, jei visi atsarginiai žaidėjai jau yra dalyvavę keitime.
Laisvasis gynėjas negali dalyvauti įprastame keitime (žr. apie laisvąjį gynėją).
Jeigu keitime dalyvavęs žaidėjas šalinamas iš aikštės arba diskvalifikuojamas, jį keisti gali keitime nedalyvavęs žaidėjas, o jei tokio nėra – komanda skelbiama nepilnos sudėties ir jai įskaitomas to seto pralaimėjimas.
Jei keitimas atliekamas netaisyklingai (žaidėjas keičiamas antrą kartą, žaidėjas nepasirengęs keitimui), komandai neleidžiama keisti žaidėjo ir ji baudžiama įspėjimu už laiko vilkinimą.
Taisyklingas keitimas – kuomet žaidėjas nuo atsarginių žaidėjų suolelio ateina į keitimosi zoną nešdamasis kortelę su keičiamo žaidėjo numeriu. Treneriui prašyti ar reikalauti keitimo nereikia.
Keitimas vykdomas puolimo zonos tęsinyje: pirmas iš aikštelės išeina pagrindinis žaidėjas, tada į aikštelę įeina atsarginis.
Startinio šešetuko žaidėjai gali palikti aikštelę vieną kartą ir grįžti tik į savo ankstesnę poziciją.
4.6. Žaidimo klaidos
Žaidimo klaida – bet koks žaidimo taisyklių pažeidimas.
Klaidos padarinys – kamuolio praradimas: a) klaidą padarius paduodančiajai komandai, kamuolys atitenka varžovams įskaitant jiems tašką, b) klaidą padarius priimančiajai komandai, jos varžovams įskaitomas taškas ir jie toliau padavinėja kamuolį (išskyrus netinkamo elgesio nuobaudas – pašalinimą ir diskvalifikaciją).
4.7. Kamuolio lietimas
Kamuolio lietimas – žaidėjo sąlytis su kamuoliu bet kuria kūno dalimi (galva, rankomis, krūtine, kojomis).
Savo pusėje žaidėjai turi teisę liesti kamuolį ne daugiau kaip tris kartus (užtvara lietimu nelaikoma).
Žaidėjas negali liesti kamuolio du kartus iš eilės (išskyrus užtvarą), tačiau priimant padavimą ar puolamąjį smūgį, žaidėjui leidžiama trumpai liesti kamuolį kelis kartus paeiliui.
Atšokusį nuo užtvaros kamuolį to paties veiksmo metu taip pat galima trumpai liesti kelis kartus paeiliui.
Jei du ar trys žaidėjai siekia liesti kamuolį, o liečia tik vienas – įskaitomas vienas lietimas, bet jei liečia du (trys) – įskaitomi du (trys) lietimai.
Jei du žaidėjai vienu metu lietė kamuolį, įskaitomas vienas lietimas ir kito (pakartotinio) lietimo nė vienas iš jų atlikti negali.
4.8. Tinklo lietimas
Žaidėjo kontaktas su tinklu tarp antenų veiksmo metu su kamuoliu yra klaida.
Žaidėjas gali liesti stovus, lynus arba bet kurį kitą daiktą, esantį už antenų, įskaitant patį tinklą, jeigu tai netrukdo žaidimui.
Tačiau nebus klaida, jei: 1) varžovo smūgiuotas kamuolys į tinklą liečia priešingos komandos žaidėją, 2) tinklas paliestas ne žaidybinės situacijos metu, 3) po užtvaros tūptelėjęs žaidėjas pasisukdamas kūnu lietė tinklą.
4.9. Žaidėjų palindimas po tinklu
Leidžiama pereiti į varžovų komandos žaidybinę erdvę po tinklu, jeigu tai netrukdo varžovui žaisti.
Pereinant į varžovų aikštelės pusę už vidurio linijos: galima pėda (pėdomis) pereiti į varžovo aikštelę už vidurio linijos, jeigu dalis pėdos liečia vidurio liniją arba yra tiesiai virš jos; liesti varžovų aikštelę bet kuria kūno dalimi aukščiau pėdos leidžiama, jei tai netrukdo varžovui žaisti.
4.10. Kamuolio padavimas
Padavimas – veiksmas, kuriuo kamuolį įžaidžia galinės zonos 1-osios pozicijos žaidėjas, kai būdamas padavimo zonoje bet kuria rankos dalimi smūgiuoja kamuolį.
Kamuolį žaidėjas gali paduoti stovėdamas arba pašokdamas.
Smūgio į kamuolį metu paduodantysis žaidėjas negali liesti aikštelės ar būti už šoninių linijų įsivaizduojamo tęsinio.
Pirmajam teisėjui sušvilpus, padavimas turi būti įvykdytas per 8 sekundes. Teisėjas duoda ženklą paduoti kamuolį tik tada, kai žaidėjas laiko kamuolį rankose. Jei paduodantysis žaidėjas jau yra išsimetęs kamuolį ir tuomet teisėjas sušvilpia padavimą, kamuolys turi būti peržaistas.
Padavimui atlikti žaidėjas turi tik vieną bandymą.
Padavimas, atliktas iki teisėjo švilpuko, neįskaitomas ir turi būti kartojamas.
Jei padavimo metu kamuolys lietė tinklą ir nulėkė į varžovų aikštelę, tai ne klaida.
Padavimas laikomas įvykęs, jeigu kamuolys į varžovų aikštelę įlėkė žaidybinėje erdvėje. Jeigu kamuolys į varžovų aikštelę įlekia už žaidybinės erdvės ribų, tai yra klaida.
4.11. Uždanga
Uždanga – paduodančiosios komandos žaidėjų veiksmai, siekiant užmaskuoti paduodantįjį žaidėją arba kamuolio lėkimo trajektoriją padavimo metu.
Tverdami uždangą žaidėjai neturi teisės trukdyti varžovų komandai judėdami, šokinėdami, mojuodami rankomis ir pan.
Jei kamuolio lėkimo kryptis yra virš uždangos tverėjų, šitai laikoma klaida. Tačiau nebus uždangos, jei žaidėjai netrukdys varžovams priimti padavimo ir tarp jų bus tarpai.
Uždangos metu žaidėjai rankas gali laikyti kaip jiems patogiau.
4.12. Puolamasis smūgis
Puolamasis smūgis – visi veiksmai, kuriais kamuolys siunčiamas į varžovų komandos pusę.
4, 3, 2 pozicijų žaidėjai puolamąjį smūgį gali atlikti iš bet kurios aikštelės vietos.
5, 6, 1 pozicijų žaidėjai puolamąjį smūgį gali atlikti iš bet kurios gynybos zonos vietos už puolimo linijos, tačiau būdami puolimo zonoje kamuolį gali smūgiuoti, kumščiuoti, perduoti abiem rankomis iš viršaus, kai jis yra ne aukščiau viršutinio tinklo krašto.
5, 6, 1 pozicijų žaidėjams, smūgio metu užmynus ar peržengus puolimo liniją, kai kamuolys yra aukščiau viršutinio tinklo krašto, padaroma klaida. Po smūgio šių pozicijų žaidėjai gali liesti puolimo zoną arba puolimo liniją.
Galinės linijos žaidėjai gali smūgiuoti kamuolį, esantį puolimo zonoje aukščiau viršutinio tinklo krašto, su sąlyga, kad atsispyrimas bus atliktas iš gynybos zonos neliečiant puolimo linijos.
4.13. Užtvara
Užtvara – žaidėjų veiksmai prie tinklo, siekiant užtverti kelią lekiančiam iš varžovų aikštelės kamuoliui, pakeliant ranką (rankas) aukščiau viršutinio tinklo krašto.
Užtvarą tverti gali tik 4, 3 ir 2 pozicijų žaidėjai.
Grupinė užtvara – užtvara, kurią vienu metu tveria keli žaidėjai. Ji laikoma įvykusi, kai kamuolys liečia vieną iš užtvaros tvėrėjų.
Kamuoliui lietus užtvarą, komanda turi teisę atlikti dar tris lietimus.
Kamuoliui lietus užtvarą, bet kuris iš užtvaroje dalyvaujančių žaidėjų gali jį liesti antrą kartą.
Negalima tverti užtvaros kamuolio padavimui (paduotam kamuoliui).
Jeigu varžovams vienu metu liečiant kamuolį virš tinklo jis sulaikomas, žaidimas tęsiamas toliau, o komanda į kurios pusę kamuolys nukrito gauna teisę padaryti dar tris lietimus.
Jeigu varžovai vienu metu liečia kamuolį virš tinklo ir juo žaidžiama toliau, priimanti komanda gauna teisę padaryti dar tris lietimus. Kamuoliui nukritus už aikštelės ribų, klaida įskaitoma komandai, esančiai priešingoje aikštelės pusėje.
4.14. Pertraukos ir žaidimo vilkinimas
Taisyklių numatytos tokios pertraukų rūšys: 1) poilsio ir žaidėjų keitimo pertraukėlės, 2) pertraukos tarp setų, 3) išimtinės pertraukos, 4) techninės (komercinės) pertraukėlės.
Poilsio pertraukėlė:
Kiekviename sete komanda turi teisę prašyti ne daugiau kaip dviejų pertraukėlių. Pertraukėlės trukmė – 30 sekundžių.
FIVB organizuojamose pasaulio varžybose (taip pat ir Lietuvos suaugusiųjų, jaunimo čempionatuose) komandos 1–4 setuose turi teisę prašyti dviejų pertraukėlių ir šiuose setuose yra privalomos dvi techninės pertraukėlės: kai pirmaujanti komanda laimi 8-ą ir 16-ą tašką. Techninių pertraukėlių trukmė – 60 sek. Penktame sete komandos turi teisę prašyti dviejų pertraukėlių po 30 sek. ir šiame sete nėra techninių pertraukėlių.
Pertraukėlės suteikiamos treneriui (kapitonui) parodžius tam tikrą gestą, kai kamuolys nežaidžiamas ir kol pirmas teisėjas nesušvilpė atlikti kamuolio padavimą.
Pertraukėlės metu visi aikštėje žaidžiantys žaidėjai turi būti laisvojoje zonoje prie atsarginių suolelio, t. y. jie negali būti aikštėje.
Komanda turi teisę pasinaudoti dviem pertraukėlėmis iš karto.
Žaidėjų keitimo pertraukėlė:
Treneriui nereikia prašyti keitimo ir rodyti gesto, jei atliekamas keitimas. Keitimo prašymas yra keičiančio žaidėjo (-jų) pasirengusio (-ių) žaisti įėjimas į keitimo zoną reguliarios žaidimo pertraukos metu. Prašant keitimo, žaidėjas (-ai) turi būti pasirengęs (-ę) išeiti į aikštelę ir stovėti arti keitimo zonos. Jei šios sąlygos nesilaikoma, keitimas neleidžiamas, o komanda baudžiama už žaidimo vilkinimą. Keitimo prašymas atpažįstamas ir paskelbiamas teisėjo-sekretoriaus arba antrojo teisėjo, panaudojant garsinį įrenginį arba švilpuką.
Oficialiosiose varžybose keitimas vykdomas žaidėjui rankose laikant specialią lentelę su keičiamo žaidėjo numeriu.
Keitimas tęsiasi tol, kol tai pažymima rungtynių protokole.
Pertraukos tarp setų:
Pertraukos tarp setų, taip pat prieš lemiamąjį setą, trunka ne ilgiau kaip 3 minutes.
Tuo metu keičiamasi aikštės pusėmis, treneris (kapitonas) pateikia teisėjui sekretoriui žaidėjų išsidėstymo kortelę.
Prieš lemiamąjį setą traukiami burtai, kur komandos renkasi: teisę paduoti kamuolį ar priimti padavimą arba aikštelės pusę. Pralaimėjusiam tenka likę pasirinkimai.
Lemiamajame sete, bet kuriai komandai laimėjus 8 tašką, keičiamasi aikštės pusėmis paliekant tą patį žaidėjų išsidėstymą.
FIVB organizuojamose pasaulio varžybose pertraukėlės tarp antro ir trečio setų gali būti pratęstos iki 10 min., jeigu to reikalauja varžybų rengėjai.
Išimtinės pertraukėlės:
Įvykus nelaimingam atsitikimui (kai traumuojamas žaidėjas), jei kamuolys buvo žaidžiamas, teisėjas nedelsdamas privalo nutraukti žaidimą. Tokiu atveju traumuotam žaidėjui skiriama 3 min. pertraukėlė atsigauti, bet ne daugiau kaip vieną kartą per rungtynes. Jei žaidėjas neatsigauna, toliau vadovaujamasi žaidėjų keitimo taisykle. Tada kamuolys peržaidžiamas.
Žaidimo metu atsiradus išorinei kliūčiai (į aikštelę įriedėjo kamuolys, nulūžo erdvės riboklis ir pan.) žaidimas sustabdomas. Pašalinus kliūtį kamuolys peržaidžiamas.
Techninės (komercinės) pertraukėlės:
Jos būna FIVB vykdomose varžybose, kai rungtynės rodomos per televiziją.
Kiekviename sete, išskyrus lemiamąjį, skiriamos dvi pertraukėlės: a) bet kuriai komandai pirmai surinkus 8 taškus, b) bet kuriai komandai pirmai surinkus 16 taškų. Trukmė 1 min.
Pertraukėlių metu žiūrovus gali linksminti įvairios šokėjų, artistų grupės.
4.15. Žaidimo vilkinimas
Žaidimo vilkinimas – nepagrįsti komandos veiksmai, trukdantys atnaujinti žaidimą: delsimas keisti žaidėjus, nepagrįsti keitimo prašymai, pertraukėlių užtęsimas po teisėjo švilpuko atnaujinti žaidimą, nepagrįsti pakartotiniai pertraukėlių, keitimų prašymai, laiko vilkinimas žaidžiant. Už pirmą komandos nario žaidimo vilkinimą rungtynėse baudžiama „Įspėjimu už vilkinimą“. Rodoma geltona kortelė.
Antrasis ir vėlesnis bet kurio žaidėjo arba kito tos pačios komandos nario žaidimo vilkinimas per tas pačias rungtynes yra klaida ir už tai baudžiama „Nuobauda už vilkinimą“: varžovui tenka taškas ir padavimas. Rodoma raudona kortelė.
4.16. Netinkamas elgesys
Netinkamas komandos narių (trenerio, žaidėjo, gydytojo) elgesys oficialiųjų asmenų, varžovų ir savo komandos žaidėjų, žiūrovų atžvilgiu yra 3 kategorijų: 1) grubus elgesys – veiksmai, prieštaraujantys gero tono taisyklėms ar moralės principams, neapykantos raiška varžovams, žiūrovams, teisėjams ir kitiems rungtynių dalyviams; 2) užgaulus elgesys – šmeižiantys ar užgaulūs žodžiai ir gestai; 3) agresyvus elgesys – fizinis užpuolimas ar agresyvūs veiksmai.
Priklausomai nuo netinkamo elgesio pobūdžio tik pirmojo teisėjo sprendimu skiriamos šios nuobaudos:
Žodinis įspėjimas – (geltonoji kortelė) komanda nebaudžiama, bet žaidėjas įspėjamas vengti taip elgtis rungtynių metu. Duodant žodinį įspėjimą žaidėjas pakviečiamas prieiti prie pirmojo teisėjo. Įspėjimas fiksuojamas rungtynių protokole.
Pastaba (raudonoji kortelė) – už šiurkštų elgesį. Komanda netenka teisės paduoti kamuolį ir taškas įskaitomas varžovų komandai. Pastaba fiksuojama rungtynių protokole.
Pašalinimas vienam setui (raudonoji ir geltonoji kortelės vienoje rankoje) – taip komandos žaidėjas baudžiamas už užgaulų arba už pakartotinį šiurkštų elgesį. Pašalintas žaidėjas privalo palikti žaidybinę ir pramankštos zonas iki seto pabaigos. Pašalinimas įrašomas į rungtynių protokolą.
Pašalinimas visoms rungtynėms – diskvalifikavimas (geltonoji ir raudonoji kortelės atskirose rankose) – taip komandos žaidėjas baudžiamas už agresyvų ar pakartotinį užgaulų elgesį. Diskvalifikuotas žaidėjas privalo palikti žaidybinę ir pramankštos zonas iki rungtynių pabaigos, o šis įvykis fiksuojamas rungtynių protokole.
Pašalinus ar diskvalifikavus žaidėją, komanda nebaudžiama padavimo netekimu ar taško įskaitymu varžovams.
Teisėjas gali bausti žaidėjus nebūtinai laikydamasis eiliškumo nuobaudos didėjimo tvarka.
Už netinkamą elgesį iki ir tarp setų baudžiama pagal nurodytas taisykles, tik jos fiksuojamos kaip kito, tolesnio, seto.
Nuobaudų griežtumas už pirmą blogą elgesį privalo atitikti prasižengimo dydį.
Netinkamo elgesio prasižengimas baudžiamas bausmės didėjimo tvarka, t. y. už kiekvieną kitą prasižengimą skiriama sunkesnė bausmė.
Visos nuobaudos (geltona, raudona kortelė) galioja visą rungtynių laiką.
Plačiau apie taisykles: Spauskite – Parsisiųsti

Noriu gauti naujienlaiškius